Maskat

Рувики-späi
Maskat
arab.: مسقط
Fail:Old city of Maskat.jpg
Флаг
Флаг

23°36′50″ с. ш. 58°35′32″ в. д.GЯO

Valdkund
Istorii da geografii
Pind
  • 3500
Высота

69

Aigvö

UTC+4:00[d]

Ekonomik
Eläjad
Eläjad
  • 1 421 409 чел. (2019)[1]
Lugud
-

Официальный сайт

lugeda  diskussii  redaktiruida
Lidnan nägu Man kaimdajadpäi vl 2002

Maskat (Omanan lahten randal.

Istorii

Torguindmeriport om tetab 1. voz'sadaspäi meiden erad. Erazvuiččil pordoil mülüi Persijan i Ottomanan imperijoihe, oli Portugalijan i Suren Britanijan kolonijan palaks.

Maskat šingotase torguindal, meriportal i kivivoil.

Geografijan andmused

Lidn sijadase Arabijan pol'sarel, valdkundan pohjoižpäivnouzmaižel mererandal, 69 m ü.m.t. keskmäižel korktusel. Lidnfartaloiden territorii — 273,9 km².

Maskatan agj jagase 6 provincijaks (vilajetaks).

Eläjad

Vn 2015 semendkul eläjiden lugu oli 1 288 330 ristitud, valdkundan koumandez. Kaikiš suremb ristitišt om nügüd'. 17. voz'sadaspäi se ližadub znamasižes märas Indijan i Pakistanan eläjil, hö ratas inžiniringan kompanijoiš, sauvondsarakos i torguindas.

Päuskond om islam, toižile religijoile voib panda pühäpertid (induizm, hristanuskond), no ei sa lugeta pühäpaginoid toižiš sijiš.

Galerei

Homaičendad

Irdkosketused



Azijan pälidnad
Abu Dabi | Amman | Ankar | Astan | Ašhabad | Bagdad | Baku | Bandar Seri Begavan | Bankok | Beirut | Biškek | Dakk | Damask | Dili | Doh | Džakart | Dušanbe | El' Kuveit | Hanoi | Islamabad | Jerevan | Jerusalim | Kabul | Katmandu | Kuala Lumpur | Male | Manam | Manil | Maskat | Naip'jido | Nikosii | Pekin | Phen'jan | Pnompen' | Rijad | Sanaa | Seul | Singapur | Šri Džajavardenepura Kotte | Taškent | Tbilis | Tehran | Thimphu | Tokio | Ulanbatar | Uz' Deli | V'jent'jan