Pikalövo

Рувики-späi
Pikalövo
Флаг[d] Герб
Флаг[d] Герб
59°31′15″ с. ш. 34°09′05″ в. д.GЯO
Valdkund
Istorii da geografii
Tegemižen päiv 1927
Pind
  • 38
Высота 180
Eläjad
Eläjad
  • 20 388 чел. (2021)[2]
Lugud
Telefonan kod 81366
Počtan indeksad 187600–187602

Официальный сайт
Логотип РУВИКИ.Медиа Mediafailad RUWIKI-tedoiš

Pikalövo (ven.: Пикалёво) om Venäman lidn da lidnankund Leningradan agjan suvipäivnouzmas. Se om Boksitogorskan rajonan kaikiš suremb lidn kahtespäi.

Istorii

Eländpunkt mainitase ezmäižen kerdan vl 1620 Änižen pätinan aigkirjas, sijadase amuižel pustolänil. Vl 1906 nimitihe raudtestancijad «Piter — Vologd»-jonol Pikalövo-külän mödhe. Vozil 1927−1930 Pikalövo-žilo oli Pikalövon rajonan administrativižeks keskuseks. Vozil 1935−1941 saudihe cementtegint da radnikžilod.

Vspäi 1947 Pikalövo oli lidnanvuiččeks žiloks. Se sai lidnan statusad vl 1954. Vozil 1996−2006 alištui agjan tobmudele oikti da ei mülünd Boksitogorskan rajonha. Vozil 2008−2009 mail'man finansižen krizisan aigan pätegimiden pidajad tahtoiba saubata enambust niišpäi, no eläjad ei antkoi tehta necidä.

Pikalövon ižandusen sarakod oma sauvondmaterialiden pästand (cement, vahtbeton, raudbetontegesed), substancijoiden pästand (alüminijan hapanduz[3], gallii, potaš, mouckivi), mugažo mecanümbriradmižen edheotand i kolbasceh ratas lidnas.

Geografijan andmused

Lidn sijadase Rädan'-jogen oiktal randal (Säs'-jogen bassein), 180 m ü.m.t. keskmäižel korktusel. Matkad Piterihesai om 220 km päivlaskmha orhal, 230 km raudtedme vai 260 km avtotedme. Om 27 kilometrad päivlaskmpolehe lähembaižhe Boksitogorsk-lidnhasai. Kaik koume raudtestancijad om läz lidnad: Pikalövo I (passažiroiden täht), Pikalövo II (tegimištzonas) i Fabričnai (ven.: Фабричная, jüguiden täht).

Pikalövo om lidnankundan üks'jäine eländpunkt.

Eläjad

Vn 2010 Venäman rahvahanlugemižen mödhe lidnan eläjiden lugu oli 21 562 ristitud, rajonan kaks' videndest. Kaik 20 379 eläjad oli lidnas vl 2017. Kaikiš suremb lidnan ristitišt oli 24..25 tuhad eläjid vozil 1989−2001 (25 700 rist. vl 2000).

Ortodoksižen hristanuskondan kaks' pühäpertid[4] oma avaitud lidnas: Sündun Ristan Zdviženjan jumalanpert' (2006) i Hristan Eläbzdusen Pühäpertin Udištandan puine jumalanpert' (om letud vspäi 1998).

Leningradan valdkundaline universitet Puškinan nimed, sen Boksitogorskan institutan (filialan) palakund[5] (edel 2010. vot pedagogine kolledž) om lidnan professionaližen opendusen aluzkundaks.

Homaičendad

Irdkosketused



Leningradan agjan lidnad
Boksitogorsk | Gatčin | Ivangorod | Kamennogorsk | Kingisepp | Kiriši | Kirovsk | Koltuši | Kommunar | Kos'kenaluine | Kudrovo | Lug | Lüban' | Murino | Nikol'skoje | Otradnoje | Pikalövo | Primorsk | Priozersk | Pöud | Sertolovo | Slanci | Sosnovii Bor | Svetogorsk | Säs'stroi | Šlissel'burg | Tihvin | Tosno | Uz' Ladog | Viipur | Visock | Volhov | Volosovo | Vsevoložsk