Sevil'j

Рувики-späi
Sevil'j
isp.: Sevilla
Sevilla Luft 120308.JPG
Флаг[d] Герб[d]
Флаг[d] Герб[d]
37°23′00″ с. ш. 5°59′00″ з. д.GЯO
Valdkund
Адм. центр Seville city[d]
Глава Juan Espadas Cejas[d][1]
Istorii da geografii
Tegemižen päiv 1834
Pind
  • 140,8
Высота 18
Aigvö UTC+1[d], летом UTC+2:00[d]
Eläjad
Eläjad
  • 681 998 чел. (2022)[3]
Lugud
Telefonan kod 95
Počtan indeksad 41000–41099
Avtomašinoiden nomeroiden kod SE

Официальный сайт
Логотип РУВИКИ.Медиа Mediafailad RUWIKI-tedoiš

Sevil’j (isp.: Sevilla [seˈβiʎa]) om Ispanijan nellänz' surtte lidn. Se om avtonomižen Andalusii-agjan da Sevil’j-provincijan pälidn.

Istorii

Finikijalaižiden Sefele-eländpunkt oli olmas Sevil’jan nügüdläižel territorijal. Vl 712 arabialaižed anastiba lidnad. Vl 1248 lidn pördui hristanuskojile pol’toštkuižen blokadan jäl’ghe. 16.-17. voz’sadal Sevil’j kändihe Ispanižen imperijan päportaks i änikoiči. Vodele 1717 Kadis vajehti Sevil’jan portad sen jogiden madalzdundan tagut.

Vl 1992 mail’man Ekspo-ozutelend oli lidnas. Sevil’j šingotase valdkundan järedaks openduzkeskuseks, avtotesol’meks, turizman sarakol.

Geografijan andmused

Lidn sijadase Ispanijan suvipäivlaskmas, Andalusijan alangištos, Gvadalkvivir-jogen randoil sen huridenke Tagarete-, Tamargullo- da Guadair-ližajogidenke, 12 m valdmeren pindan päl. Matkad Madridhasai om 392 km pohjoižpäivnouzmha orhal, 528 km kiruhtedme.

Klimat om Keskmeren, räk da kuivahk. Paneb sadegid 540 mm vodes, enamba redukus-vilukus (324 mm).

Sevil’j jagase 11 administrativižhe rajonha.

Eläjad

Vl 1991 eläjiden lugu oli kaikiš suremb — 704 857 ristitud. Pol’tošt millionad ristituid eläb lidnaglomeracijas.

Sevil’j om flamenko-stilin i nügüdläižen korridan kodima. Kaik om olmas 74 pühäpertid lidnas.

Transport

Avtobusad da velosipedad oma kundaližeks transportaks lidnan südäimes. Vspäi 2009 kebn metro radab lidnas da sen ümbrištos (vl 2016 1 jono, 22 stancijad, 18 km raudted).

Rahvahidenkeskeine civiline Sevil’j-lendimport (SVQ) sijadase 10 km päivnouzmha lidnan keskusespäi, sišpäi tehtas reisid Evropan lähižihe maihe da Ispanijadme.

Homaičendad

Irdkosketused